- privengimas
- privengìmas sm. (2) Rtr → privengti: 1. Tas prisakymas tankiai yra laužomas vartojimu Viešpaties vardo be privengimo brš. 2. Norėdami parodyti didelį privéngimą ir aukštinimą, sakome į akis ir už akių: Jo mylista Jn. Sūnus be partrūkio rodė man privengimą ir meilę rš. Tarnaukime įtikdami Dievui su baime ir privengimu Skv2PvŽ12,28. \ vengimas; išvengimas; nuvengimas; pavengimas; pravengimas; privengimas
Dictionary of the Lithuanian Language.